Trupinėliai
***
Ateini –
Mažytis šiltas džiaugsmas,
Spindinti viltis…
Išeini –
Didelis juodas skausmas,
Šalta neviltis…
Iš kur ateini
Ir kur nueini –
Nežinau…
Ir kam čia gyvenau?
***
Norėtųsi pabūt
Šalia jaunų,
Bet laikas nutekėjo,
Lietaus lašais
Į langus atbildėjo,
Tiktai žali žibintai
Švyti širdyje.
***
Kokia graži
Žalia šviesa
Gal ji –
Tai dvelksmas amžinybės
Mano akyse?
***
Dievas lemtį išdalino, –
Mano valtis plūdure.
Tu už borto likai,
Draikos rudenio vėjuos
Ilgesys,
Kaip išbalę plaukai.
***
Vėdryno šviesa.
Žiede siela siūbuoja.
Maža kruopelytė.
Ach, mama,
Kaip ilgu…
***
Varpučio lapas
Toks ilgas,
Juo vieniša
Ašara rieda.
***
Jaunas mėnulaiti,
Vilties karalaiti,
Vėl pilnėjimo link,
Mano taurę atmink,
Pilną pilną pripilk.
***
Kadaise pėdino gyvenimas
Paskendęs laukime
Gegužio link,
Dabar –
Kaip nuokalnėn šaltinis
Krentu žemyn.
***
Pasiilgau varlių choro
To tribalsio disonanso,
Neišgroto meilės valso.
***
Tavo kasdieniu
Keliu.
Pajusk –
Čia buvau.
***
Man dar reikia
Ties Rumšiškėm,
Pabusti
Nusišypsot
Ir vėlei užsnūsti…
***
Neišmylėta meilė
Bekraštis džiaugsmas,
Pakyla į debesį
Ir sukas virš galvos
Ei, plauk tu į šiaurę,
Sušalk, pajuoduok…
***
Joninių lietūs
Rausiasi
Po širdies užkaborius,
Vandenį geria
Pražydęs tūkstantis
Rožių.
***
Einu ir šaukiu.
Einu ir šaukiu.
Širdimi.
Nieks negirdi.
Ačiū dievui.
Nesmerks.
***
Sulytas vėjas
Beldžiasi už lango.
Gal įsileist?
Toks šlapias…
***
Nutilo žingsniai.
Nukrėtė šiurpas.
Spengia naktis tyloje.
Niekas čia.
Niekada.
Ir nerado.
Tavęs.
***
Vieversys
Su dirvonu
Susirišo daina –
Čia augs
Mano duona
Kvapni
Ir skani
Ir sveika…
***
Jeigu būtume
Išsaugoję trobelę,
Šiltą akmenį
Po ošiančiu medžiu,
Argi verktume
Sustoję palei kelią
Tylią, skaudžią
Aimaną širdžių?
***
Techtoninio lūžio zonoje
Trapu…
Dar girdime
Plyšiais suskeldėjusią
Seniausią Europoje
Baltišką šneką,
Jos upeliai dar teka.
***
Jeigu veidas – dievas,
Rūpinasi dvasiniais
Dalykais,
Jeigu – materija, –
Tai snukis,
Kaip išmanai,
Taip sukis.
***
Kaip sako proseniai
Tai nelaba dvasia
Prisėjo dirvon akmenų,
O man
Subadė žvaigždės
Baltą vieškelį,
Per naktį krisdamos
Į žemę,
Pabiro akmenėliais
Ant laukų…
***
Meile,
Tolimas šaltas
Šiaurės švytėjimas,
Spalvingoji pašvaiste,
Kiek ėjau link tavęs
Tu –
Vis už horizonto…
***
Pabandyk mylėti upę,
Pabandyk mylėti medį,
Pabandyk mylėti žaltį,
Pabandyk mylėt žemaitį,-
Tai tas pats.
***
Pragyvenau gyvenimą,
Jo neužteko
Suprasti
Ko tos upės teka…
***
Tik muzika
Per širdį,
Ji viena
Ir niekas
Nebegirdi…
***
Pasiilgau akmens –
Vienišo draugo
Kantrybės.
***
Kaip šalta,
Gal tai
Vienatvė?
***
Visą gyvenimą
Gaudžiau paukštę,
Kuri aukštai.
Na ir kas
Kad jos rankoj nėra –
Jai dėkinga už tai…
***
Įgriūnu baltan debesin,
Tavęs nematau…
Skausmo jūroje
Nyru žemyn.
O rodos, ėjau
Link tavęs,
Link tavęs
Vis artyn.
***
Mėnulis
Šypsosi
Mergaitei –
Tu – mano dukra…
Saulelė,
Sukrovusi karaitį
Ir vėl pasiliko
Viena
***
Užkniso darbas,
Sėdžiu prie kompo,
Svaigsta galva.
Ko aš čia duoduos,
Ar sumokės kas?
Kaina yra?
***
Ak, vėjau, vėjau,
Kur tu neši
Gyvenimą,
Kaip lapą lengvą,
Kaip akmenį
Į kalną sunkų?
***
Gyvenimas
Tai nebaigtas romanas,
Kažkoks fragmentas
Saulės mirksny,
Kur nėra sutarimo
Su savim,
O ilgesio nostalgijoj
Nėra net aukso vidurio
Toj rudenėjančioj gelmėj…
***
Juodais šešėliais
Vaikščioja mirtis.
Su ja išeina
Giminės, pažįstami,
Kas gali šitą išlaikyt,
Kada išeina
Kad negrįžtų?
***
Prisiglaudžiu –
Ir ošia
Mano gyvenimo
Jūra…
***
Tu taip artį,
Net karšta –
Pilnatvė…
***
Pražydo obelis.
Aš nemačiau.
Kur aš buvau,
Kad žiedas
Mano žvilgsnio
Nesulaukė?
***
Kaip skauda,
Nevilty blaškosi mintys
Lyg varpas,
Nieko sau neprišaukęs.
***
Tegul pražysta pavasariais,
Tegul nokina vasarom,
Tegul nuspalvina kaip rudenį,
Tegul išbąlina žiemom,
Ir vėl ir vėl
Kartoja viską,
Pakol pavirsta
Dideliu ilgesiu
Link amžinybės…
***
Taip sunkiai
Materializuojasi mintys
Kaip akmenys
Skaldosi, sklaidosi,
Krinta,
Tobuliausiu teleskopu
Neįžvelgsi
Jų tako
Jis dar neišmintas,
Tos mintys
Kaip atomas,
Skaidosi, plinta…
***
Pirmapradė šviesa
Kosmoso dulkių ūke
Pagimdė žemę
Motiną mano
Žemynėlę
Kad ateičiau
Gyvybės žiburių sklidina,
O sielos labirintuose
Klajotų šviesos
Ir tobulybės
Ilgesys…
***
Laiko rasa nusiprausę
Būsime švarūs,
Tobulybėn tyliai nueisime
Gaiviausiais kristalais…
***
Žydai gudruoliai
Jie Dievą pagimdė
Ir mum jį parodė,
O patys
Tik šaipos iš mūsų –
Jie laukia
Vienintelio
Tobulo…
***
Kai dievas
Įsikūnija gamtoj,
Pasaulį
Valdo
Tobulybė …
***
Po ilgų metų,
Po tiek išgyvenimų
Negali
Lyg niekur nieko
Sugrįžti
Pas senus draugus…
Atrodo,
Keičiasi ne vien tik metai,-
Ir pats geriausias draugas
Pamažu nutolsta, –
Keičiasi žmogus.
***
Kai eina mirtis,
Jos jau nieks nesustabdo,
Ligoninės, vaistinės,
Nei daktarai,
Ir virsta,
Įstatymo švento paliesti
Galingieji medžiai,
Net ir ąžuolai…
***
Kai laikas, lyg besotis
Aitriai blaškos,
Tylioj vienatvėj girdisi
Balsai chimerų,
Grįžtu ieškoti
Tų juodų klavišų
Ir išeinu į erdvę,
Kaip jaunystėj
Prie pjanino…
***
Senamiestis,
Čia Lietuvos širdis
Kadaise vaikščiojau
Šiom gatvėm,
Išsinešiau širdy
Šviesias,
Dabar kur būnu
Ir kur vaikštau,
Šviesa many,
Ten visad aš…
***
Dvi didelės raukšlės
Širdy pajuodavo –
Susiplakė skausmas,
Maldas atnašavo –
Tyliai bėgu,
Mėnulį mintim apkabinus
Prie vaikystės Strėvos
Per nendrynus,
Ten ragana plaukus
Be žirklių nukirpo,
Ir vienišas gluosnis
Pakrantėj pravirko…
***
Kai išsilieja upės,
Kai skleidžias vėlei
Palergonija balta
Ne baltos, oi ne baltos
Mintys tūpias –
Juodais
Žiedais pražįsta
Mano planeta…
***
Naktie,
Savižude,
Keli tave prakeikė
Kad savo juodumu
Net mėnesienoj
Žvėriškai alsuoji,
Norėdama supančioti
Net mano minčiai
Kojas…
***
Galybe dieviška
Mintie baltoji,
Sukurk aplinkui
Apsauginį skydą.
Kad šviesčiau,
Džiuginčiau,
Kad degčiau.
Nušvieski dieną
Dieviška šviesa
Ramybę
Tavo apsupty
Kad rasčiau…
***
Nieko gražesnio
Nėra už vakarą –
Kai spalvų švelnumą
Užgožia tamsa,
Pakyla žvaigždėsna
Švelni
Ir ilgesio pilna
Širdies daina
***
Gyvenimo pritrūko…
Kova baigta,
Net liūdesys išėjo
Pasivaikščiot
Po beržais.
Kokia tiesa,
Koks skausmas
Ir kančia
Po tais beržais
Dar atsiskleis?
***
Tuščia aguona
Lapelius išbarstė –
Jos grožis
Tik akimirka
Karšta ,
O prisiliesk
Ir subyrės,
Paliks
Gležna, juoda
Ir palikta…
***
Apsėstas skausmas
Pakelėj boluoja
Kaip kaulas
Numestas šunims.
Tik eik pakelta galva,
Visi tau pavydės,
O tu vaidink…
***
Nutrūko nuo virvės
Šunelis,
Kaip skuodžia
Suglaudęs ausis…
Koks baltas
Koks baltas tas kelias
Ir kas jį tenai
Pasitiks?
***
O moterys, moterys,
Gėlės iš žemės,
Jų akys aukštybėn
Žvaigždžių link atvertos
Prie ąžuolo žalio
Galiūno priglusti
Pajusti jo širdį
Nevisos sutvertos
***
Numirt ir vėl
Atgyti tavyje,
Kaip upės krantas
Susilieja –
Vienovėj sumuša bangas
Ir žvaigždės ryto aušroje
Užgęsta,
Šviesa – valdovė,
Karalienė,
Jos bangose
Kaip tavyje
Kasdien nuskęsti,
Kaip saulę ryto aušroje
Tave atrasti…
***
Juk būna –
Vietoj tiltų
Sau sienas pastatai,
Saugu ramu ir šilta,
Tik niekas neužeis,
Apkerpėja
Tie mūrų pastatai…
Tu tiltą pastatyk –
Te vaikšto žmonės,
Te susijungia
Du krantai…
***
Kai ištisą dieną
Tik šlapdriba krinta,
Tą patį motyvą
Už sienos
Vis beldžia
Kažkoks paauglys,
Tai laikas,
Lyg valkata girtas,
Sustoja,
Klajoja vienatvėj
Graudus ilgesys…
***
Ko čeži,
Baltas lape,
Nekuždėk –
Aš tave išrašysiu.
Raidės ,
Tarsi vaiduoklės
Iš širdies išbyrėjo,
Išskydo,
Visas lapas
Juokingai pamargo,
Tu nepyk –
Man lengviau,
Tokia mano dalelė
Toks vargas…
***
Išleidžiu tave,
Išeik mano meile
Ir niekad daugiau
Nesugrįžk.
Nei tuščia,
Nei šalta,
Tik didelis baltas
Virš mano galvos
Debesis…
***
O man visai nerūpi
Ką jūs manot,
Kad nesuprantate manęs…
Džiaugiuos –
Ir žydi
Mano žemė
O velnias piktžolių
Tikrai prisės.
Žinau, dagiai
Gal skaudžiai bado,
Bet laukiu –
Jie gražiai žydės.
***
Šį vakarą mėnulis
Švies kaip vakar
ir pro senos obels šakas
Supjaustys savo veidą
Jis guls šešėliais
Ant širdies,
Kada naktis
Savus kerus paleidus,
Apsups, liūliuos
Ir sutemoje žais.
***
Kažkas kažkur kažko
Ieškojo,
Klajojo vienišoj vilty,
O man an kelio,
Man po kojom,
Baltieji akmenys
Šilti,
Šalti…
Klajojo vienišoj vilty,
O man an kelio,
Man po kojom,
Baltieji akmenys
Šilti,
Šalti…
Gal ir gerai,
Kad jie pabiro
Dangaus žvaigždutėmis
Dangaus žvaigždutėmis
Nakčia,
Kad šviestų kelią
Kad šviestų kelią
Žalio šilo
Ir susitiktume
Ir susitiktume
Vėl čia
***
Almis sako-
Žuvys dainas išgalvojo.
Klausiau
Ant upės kranto atsisėdus,
Klausiau
Ir pasirodė –
Net apie meilę
Jos dainavo tyliai
Bet gaila,
Niekas negirdėjo…
***
Prigęsta žodžiai
Ir mintis skurdėja,
Dar ieško tako
Dualizmo aplinkoj
Jaučiu –
Širdis jai neatsako
Ir blaškosi mintis,
Ir ieško tako,
Kai debesų pulkuos
Net matymas prapuola,
Kai aptaki mintis
Vis daužosi
Į uolą…
***
Nematau Tavęs
Kasdienybėje –
Prie ąžuolo,
Prie akmens tu
Kasdien tenai neinu –
Tai mano šventės…
***
Ramybė…
Kokia jos spalva nežinau,
Jaučiu
Ji jau apglėbė sielą
Ji jau pasislinko
Arčiau…
***
Skaudus nusivylimas
Kaip vėtrungė
Ant stogo
Gyvenimo vėjuose
Girgžda ir girgžda.
***
Nebūk savimyla –
Pakviesk mane,
Kamputy tyliai pasėdėsiu.
Praeis audra,
Palies giedra
Ir saulės ir jurgino
Šviesą…
***
Ir tujen vienišas likai
Lelijos žiede
Iš puokštės didelės,
Ir stovi
Ir mojuoji man
Kaip draugei –
Vienatvė, rodos,
Tuoj susprogs
Ir išsilies…
***
O mano paukšte,
Tik meilė atjauta – duetas,
Sparnuose tavo
Užkoduota išmintis
Minties, svajos erdvė…
Skraidink mane,
Nukreipk keliu
Kuriuo tavi sparnai plazdės
***
Pas jus apsilankau
Mintim,
Kalnų upeliai,
Jums ištiesiu rankas
Iš šiaurės
Nuo tylios versmės
Jums dešinę paduodu,
Kairėj – širdis,
Ji liesis
Taip tyliom srovelėm
Tekėjimu ramiu
Kaip kraujas
Iš širdies
***
P. Karlonui
Padažyk savo plunksną
Kas rytą
Į rašalą –
Į širdį,
Į kraują,
į išmintį
Atnešk man to kompoto
Atsigerti.
Pakvips rudeniais
Obuoliais,
Vasaros vyšniom,
Pavasario
Mamos rabarbarais
O, broli mano…
***
A. Č.
Šalnos pakąstas žiede
Tos spalvos degina
Tikrumu
Taurumu
Tvirtumu…
Drauge, būk stiprybėje,
Kantrybėje
Būk tikras
Medis vėtroje
Ik debesų…
***
5 – ta valanda.
Pojūtis šviesos
Lyg šiluma
O rymau tik su knyga,
Deja…
Jaučiu – ji ateina
Šviesa,
Persmelkia debesis,
Skverbiasi tyliai.
Vėl ne viena.
Bunda diena.
Ne viena.
***
Tolimas dvelksmas
Šalto akmens
o prie šono nėra
Nei peties atsiremt –
Nei peties atsiremt –
Užkoduota dalia
Žvilgsi juoda akim.
Iškentėk.
Iškentėk
Ir stovėk.
Dar gali.
Tolimas ūksmas
Šalto akmens.
Tai tik jausmo galia,
Žodžių nėr.
Neužteks.
***
Lyja,
Skverbias į sielą
Ilgai išlauktas pasimatymas.
Pagaliau….
Teka
Nežinau vanduo ar palaima
Ištroškusiai žemei
Žemei? –
Gal man
Taip ilgai lauktas susitikimas.
Ačiū, laike,
Už dovaną
Už dovaną…
***
Ruduo širdin
Gaidų primėtė
Akordais skamba
Jų dermė,
Ji liejas, dūženom
Tokia trapi,
Tokia trapi
Rugsėjo vakaro
Melodija aitri..
***
Čia vėjas,
Tik vėjas rudenis
Suplėšė vasarą,
Plikai nudraskė
Net medžius.
Tu eik.
Be pykčio,
Be nusivylimų,
Lai pakeleivis vėjas
Paglostys tau
Suvargusius pečius.
***
Ar bent jautei
Kaip melavau,
Apgaulę vien rašiau?
Meluoju tau.
Meluoju sau.
Tu eik –
Šita taurė pilna,
Seniai jau liejas per kraštus,
Žinau –
Kitos tokios nebus.
***
Buvau girta nuo žodžių,
Nuo gėlių,
Nuo žvilgsnių šilumos –
Gyvenimo šampaną gėriau
Ar liko taurėje
Nors lašas kartėlio,
Pelyno balto,
Kuris padėtų išblaškyt jausmus?
***
Šią naktį sapnavau –
Išėjo mylimas
Ir pabudau –
Pasąmonėj tas blyksnis.
Sukaustė sąnarius –
Kaip vieniša tokia
Stovėsiu amžių kryžkelėj?
***
Pelenuose ieškau
Apanglėjusio perlo,
Būties deimante,
Kur tu?
***
Likimas man brangakmenius
Išbarstė kely,
Kuriuo lig šiol einu,
Ir šiandien ilgesys
Dar vaikščioja
Žaliais pavėsiais
Ir barsto akmenis,
Kerus žalius.
***
Nubėga vieškeliai tolyn,
Kur virš miškų
Aušružės šypsniai.
Buvau ten.
Kažkada mačiau.
Gal teks, o gal neteks sugrįžti…
Gal džiaugsmą žada šis dangus,
O gal – tai atminties medus…
***
Dienelė, kur rodės
Be krašto,
Be galo,
Nuskrido,
Kur vasaros
Vakaras bąla
***
Strėva nugarmėjo
Verpetų šulniais
Pasišiaušus varsa,
Danguj dar negęsta
Laukinė,
Ta tviskanti
Amžių šviesa
***
J. Aisčiui
Kalbuosi vakarais su tavo siela.
Klajonėj, netikėjimuose
Mane tu palydėk.
Jau mano vasara kaitriai nugildė
Ir šilus ir pievas
Rugpjūčio alase pakimba
Ryškesnė už kitas
Tikutis, ta žvaigždė.
***
Ir tujen vienišas likai
Lelijos žiede
Iš puokštės didelės
Ir stovi,
Ir mojuoji man
Kaip draugei –
Vienatvė mūs
Susprogs
Ir išsilies…
***
Būki brolis,
Būk brolelis
Dobilėli baltas,
Būsiu sesė,
Sesutėlė,
Kai širdelėj šalta.
Bėga laikas,
Supas erdvės,
Jos ne mūsų –
Trupiniai tarp pirštų…
***
Tik mintimis
Pas jus apsilankau,
Kalnų šaltiniai,
Jums ištiesiu rankas
Iš šiaurės lygumų,
Tylių tylių versmių,
Tylių ir almančių versmių,
Tekėjimu ramių…
***
Vis žaviuosi Tavim
Iš toli iš toli.
Būki brolis širdies,
Būki brolis akių,
Būsiu sesė miela –
Tik mintis,
Tik lengva
Skrenda tolin erdvių,
Tavo žody sutirps
Ilgesys ir tyla,
Tyliai tyliai kartos
Tas girdėtas dainas
Kažkada kažkada…
***
Dvelksmas šalto akmens,
O prie šono nėra…
Užkoduota dalia
Žvilgsi juoda akim,
Čia tik dvelksmas akmens
Iš toli iš toli.
Žodžių nėr. Jų gana.
Ten tik jausmo gėla
Ten tik jausmo gėla…
***
Gera senoji klasika,
Vienintelė pasaulyje
Suprantama kalba
Lankyk draugus
Kai liūdna,
Paglostyk skruostus
Švelniau už vėją,
Už mane
***
Dar sustok, paklausyk –
Negi mano takais
Jau nevaikšto mintis,
Kur lydėjo keleivį į kelią?
Gervuogynuos bruzgiuos
Susivėlė mintis
Ir nukrito juoda
Saldžiarūgštė uogelė…