Ona Rasutė Šakienė
PO
MEDŽIAIS
Iliustracijos autorės
Korektorė Marija Dainienė
UDK 888.2-1
ŠA43
Po medžiais. Vis po medžiais…
Keliame galvas į viršų, kad jų žiedus išvystume, kad paukščio skrydį žvilgsniu palydėtume, kad sakalo vaikelius pamatytume, kad dūzgiančias biteles pastebėtume…
Stiebiamės jų viršūnių limk, lygiuojamės į juos, raudame kartu su medžiais, skundžiamės savo dalia, pavydime jiems.
Jėgas atgauname po medžiais.
Tad ir knyga pavadinta po medžiais.
***
Strėvos vandenų išliūliuota, ąžuolų šakose išsupta, basų kojų pėdas įspaudusi vaikystės paežerių smėlyje susuko baltoji paukštė savo gūžtą Elektrėnų marių pakrantėje. Krykštauja, rypuoja, virkauja – atgal sugrįžti kelių nėra.
Todėl grįžta eilėraščiais gimtinėn, nes ten pradžių pradžia. Iš ten, iš savo žemės, iš šaltinių, iš piliakalnio, iš savo gluosnių, ąžuolų ir liepų stiprybės semiasi.
Onos Rasutės Šakienės lyrikoje slypi taurūs jausmai ir gilios mintys. Viskas širdyje išnešiota, sapnuose išsapnuota: tyra ir šviesi meilė artimiesiems, draugams, rūpestis dėl jaunosios kartos, ateities, liūdesys dėl žmogaus dvasinio nuosmukio.
Į būrį po gluosniu autorė kviečia sustoti visus, kurie jai brangūs.
Sustokime nors trumpam po autorės gluosniu.
Marija Dainienė