Akrustichai
Jurga
Jeigu neateitų švytėjimas,
Užgriūtų debesų lavina,
Rudenys būtų ir būtų,
Geltona, kaip saulė, spalva,
Aitri ir įgrysus alpėtų,
Mįslingas švytėjimas liktų,
Esybė, galybė vilties.
Raudonam saulėteky kiltų
Gaiva iš žemelės gelmės.
Ydingus verpetus nugriovus,
Tamsa pasitrauktų visai,
Ėriuko gerumas apgaubtų.
Kupolė
Kai dienos sukas nepaliaujamais verpetais
Užlieja, skausmą, nuovargį skandindamos,
Pakylanti dievybė dainą prisišaukia,
Oriai greta savų ir mus visus pastato,
Lemties padovanotą išmintį parodo,-
Ė, kaip tokių jos dovanėlių nepriimti!
Ona K.
O kokia geltona pienė
Naiviai spindina akis
Apgaubia gaivi viltis.
Kur paklydo vyturėlis,
Užkerėjęs mūs laukus,
Liepęs man paukščiu giedoti,
Baidęs prietarų kerus.
O, kokia dievų galybė –
Keitės, mainėsi laikai,
Ilgesiu klajoję sielos,
Elgetavo po beržais.
Nestovėjom, kaip berželiai
Ėjom priekin, kas neleis?…
Daiva B.
Duona,
Augdama
Ilgesio padaže
Vaisingumo metą
Atneša.
Balsų
Alase
Lengvas
Čiauškėjimas,
Ėsdamas beprasmį
Nuobodulį,
Išgairina
Erdvę,
Nuvalo kasdienybės dulkes
Ė, kaip nesidžiaugti…
Algimantas Š.
Aš
Laukiau
Galingo
Impulso,
Mane
Apgaubiančio,
Nešančio
Tolybėsna –
Amžino
Siausmo…
Švytėjimas
Apakino,
Kilau aukštyn
Ypatingoje šviesoje
Su tavimi.
Povilui B
Pagavo kažkoks šišas ir mane,
O akyse žėravo kibirkštėlės,
Viliojo savo ilgesio derme
Ir nunešė pasiutęs gėlas vėjas.
Likau po ąžuolu pavėsyje viena,
Užburtas ratas pakartojo tai
Kas sukas,
Išsukęs laiką debesio tvane
Brangias akimirkas,
Kaip vaikiškas vilkiukas…