KAZOKIŠKIŲ SENIŪNIJA
 
     Aleksandriškės
     Iš prisiminimų
     198. Buvau apsišvietusių ūkininkų dukra, broliai, pusbroliai mokėsi universitetuose kartu su Antanu Smetona. Mokėjo rusų, lenkų kalbas. Mokiausi ūkininkų mokykloj Žiežmariuose, čia vykdavo dideli turgūs. Prezidentas Smetona turėjo planą – per 20 metų paruošti inteligentiją, per kitus 20 metų – paruošti gaspadorius. Ir ruošė, rėmė ūkininkus, jei verta, duodavo veislinį bulių, kuilį. O tarnautojai jau neblogai gyveno, jei net mokyklos sargas gaudavo po 60 litų į mėnesį. Tai buvo geros karvės vertė, nes litas buvo vertingas.
     Jaunystė praleista karo metu, sunki, nerami. Pamenu, kartą, jaunimui vakarojant Aleksandriškių kaime prie Neries, rusų partizanai apsupo namus ir visus vaikinus nuogai išrengė merginų akyse, atėmė brangius daiktus, laikrodžius, žiedelius; mergaičių nerengė. Jaunimas bijojo ką nors organizuoti, bet žmogus jaunas vienąkart. Tai sugalvojom rinktis špitolėj prie bažnyčios po mišių, ten visokių pramogų prisigalvodavom. Policija buvo labai kultūringa, tai jų žmonos ruošdavo vaidinimus mokykloj kartu su mokytojais, paskui pradėjo kviestis ir kaimo muzikantus su armonika, smuiku. Nebuvo tokio girtuokliavimo, žmonės buvo religingi.
     Buvo toks senas senelis, tai jis vijo virves iš pakulų, iš kanapių. Per žiemą jis prigamindavo visai vasarai virvių, o mes, vaikai, sėdėjom prie jo ir klausėm, nes jis mokėjo labai daug visokiausių pasakų, baikų. Jos niekada nesikartojo. Matyt, jis pats kūrė jas kasdien naujas. Prisimint neįmanoma, tik sėdėjom išsižioję, geriau nei prie televizoriaus.
     Elektrėnai. – Jadvyga Levickienė, kilusi iš Kazokiškių.
 
     Kazokiškės, k.
     Iš prisiminimų
     199. Seniau kaimai buvo gatviniai, pirkios galas į gatvę, buvo šulinių su svirtimis. Mes turėjom šaltinį prie namų, šulinio nebuvo. Šaltinio vanduo visąlaik virė, buvo labai šaltas, skanus ir žiemą neužšaldavo. Ant šaltinio buvo uždėtas medinis rentinukas.
     Gyvenamas namas vadinosi gryčia. Dar sodyboje buvo tvartas, kluonas, svirnas, buvo ir malkinių, ir pašiūrių, visko buvo. Pirtys buvo bendros kaime. Visi iš eilės nešė vandenį, malkas, kūreno.
     Vienas buvo gyvenamas galas, tada priemenė, tada kamara – joje viską ir laikė: ir daržoves, ir mėsą, ir bulves, ir pieną. Tai buvo nekūrenama patalpa, šalta.
     Pas visus buvo girnos. Malė ir duonai, ir blynams, ir gyvuliams.
     Senosios Abromiškės. – Leokadija Kazakevičiūtė-Sabonienė, g. 1921 m., kilusi iš Natokų.
 
     Račelių kalnas
     200. Kazokiškių kaime yra senas Račelių kalnas, senkapiai. Pro jį bijojom eiti, ten vaidenosi.
     Ant mūsų žemės buvo didelis senas ąžuolas, buvę kapinės ant kalno prie beržynėlio.
     Elektrėnai. – Jadvyga Levickienė, kilusi iš Kazokiškių.