Tavo šviesoje
***
Tu mano mano mano
Ir man nepriklausai.
Kaip sielos dvelksmas,
Juntamas vos vos.
Numegsiu bučių,
Vandenin panersiu, –
Vandenis vandeny.
Sėdėsiu ant kalvos.
Aš – skorpionas,
Prie akmens tykosiu,
Įgelsiu skaudžiai,
O nuodų – vos vos.
Jie gydys, kels.
Ir nuoskaudą užmiršęs,
Vis vien pakilsi
Ant žalios kalvos.
Čia žydi gėlės.
Mano gėlės.
Jų daug. Jos žydi man.
Ir tau žydės. Vos vos.
***
Mėnulio pilnaties naktis.
Devintam nuovargio rate
Lietaus ištroškus
Žemė skeldėjo,
Karščiu aldėjo.
Tvankioj birželio naktyje
Visa gamta
Medum varvėjo,
Tylus vienatvės varpas
Kaitrioj laužavietėj pleveno,
Žinau, – tu mano,
Mano, mano,
Vienatvėj miegantis
Drakonas,
Parskridęs
Iš tolių kelionių
Ir amžiams ties manim
Sustojęs.
Pasaulį savo tau padovanojau.
***
Kai meilė tau –
Didžiulis okeanas,
Nuplauna
Visas nuoskaudas
Skaudžias
Ir vandreniu sūriu
Žaizdas išplauna
Užgyja,
Užsitraukia
Be randų
Nes tik tavim,
Ir tik tavim,
Ir su tavim
Per jį,
Per mūsų okeaną
Vis plaukiu,
Kasdien plaukiu…
***
Mano meilės upė
Vingiais sūkuriuota,
Kaip Strėva vaikystėj,
Skardžiais nusklęsta,
Mano meilės upė
Nerami, bekraštė,
Rymo aukšti lieptai,
Kur tyli brąsta…
Gal ieškojai lėto
Ramaus upės srauto
Su krantų ramybėj
Ilsinčiom žuvim,
Aš lyg vėtra šuorais
Tau bangas sušiaušiau,
Argi tu galėjai
Pasiklaut manim?
***
Susapnuok tu mane
Tokią gražią kokia neesu,
Susapnuok tu mane
Tokią šviesią kokia neesu,
Susapnuok tu mane
Šios nakties vidury,
Tau pabelsiu langan –
Žvaigždė neįkyri…
Gražų sapną sapnuok
Saldų sapną sapnuok,
Aš per naktį budėsiu tyliai
Kol aušrinės pirmi spinduliai
Prie pagalvės tavos prisiglaus
Mano mintį blakstienos pajaus…
***
Praregėjime
Tvykstelėjusi tiesa
Užmušė Tave.
Ar ne tam ruošiausi,
Ar ne to tikėjausi,
Tai ko gi liūdžiu?
Kiekvienas suklupimas
Priverčia sulinkti
Ir šalia einančius.
Dabar vienatvėje
Kaip atsikelti,
Kai šilto, gero
Žodžio negirdžiu?
Kvatojasi,
Čežėdamas
Ledais,
Lietus…
***
Kai baigiantis dienai
Sutinku tave gatvėj
Mes bėgam
Į barškantį liftą
Ir bučiuojamės
Lig apalpimo…
Pasiilgau tavęs…
Tavo akys suspindi,
Kaip žiežirbos žyra,
Sutviska.
Pasiilgau tavęs…
Kaip diena?
Ai, praėjo.
O dabar mes drauge.
Pasiilgau tavęs.
Kažkas sakė
Kad tu nemylėjai manęs,
Kas taip žino?
***
Nuojauta?
Dar pareini,
Dar šildai…
Prisiglaudžiu – ramu.
Ir tavo ranką,
Ant galvos uždėtą
Raminančią
Dažnai jaučiu
Tau nesakau,,Pabūk dar“
Pakartoju ,,Vesk“
Norėčiau prisiliest
Prie tų man nesuprantamų
Erdvių,
Kuriom klajoji tu,
Suprask…
***
Meilė,
Ne žemės šios dukra –
Ne veltui jos ieškojai?
Keliuos nenuoramų klajoklių
Skvarbiu drakono žvilgsniu
Ties manimi sustojai.
Aš ją bandžiau
Įkūnyt tavyje,
Kaip sekės man
Tu vienas težinojai..
***
Tu klausi
Kur gi aš buvau –
Stovėjau kryžkelėj nebyliai,
Paukščiu
Po debesis skraidžiau,
Žalioj žolėj
Šlamėjau tyliai,
Kaip kregždė
Nardžiau danguje,
Ievos baltom šakom
Šnabždėjau,
Kai išsimaudę lietuje
Jos tarsi nuotakos
Stovėjo –
Jaunystės draiskanas
Aštrias
Paežerėm
Nešioja vėjai…
Buvau sužvarbus lietuje,
Baltoje rasoje stovėjau
Žydėjo rožės po langais,
Kalne konvalijos kvepėjo…
Baltam laike
Baltom naktim
Vaidenos –
Niekad jau daugiau
Nesužydės
Aušroti dangūs,
Kaskart aitriau,
Kaskart skaudžiau,
Trumpiau
Gegužis apsilanko,
Nubėga kloniais
Paslapčiom,
Tipena vieškeliais
Basnyčia,
Žvirgždėto kelio baltume
Baltoj aušroj
Ateik dar šičia,
Apgaubk aušra
Lakštingalėta
Ir būsiu
Būsiu
Saulėn pakylėta…
***
Aš būsiu tau
Laukų gėle
Jei tu prie debesies
Prigludęs,
Švelniu gūsiu
Pasupk mane
Prie žiedlapių
Priglaudęs lūpas
Aš būsiu tau
Aušra rytų
Kardais kai šviečia
Baltos žaros,
Tu perverki mane
Strėle,
Saulutės spindulio
Nektaru
Aš supsiuos
Vilnyje šaltoj
Gaivioj versmėj
Aldėsiu švelniai,
Nukrisk širdin
Šaltom rasom,
Te atgaivina
Te atmaino.
Kitaip jau negaliu, oi ne,
Ateik ir būk rasos laše…
***
Būk mano
Rudenio diena
Spalvinga
Ir pilnavidurė,
Te lyja lietūs,
Pailsėk
Prie pilko debesio
Prigludęs
Būk mano
Muzika dosni
Sodriu jausmu
Pripildžius širdį,
Kol dar einu,
Kol dar džiaugiuos,
Kol jos žodžius
Vienatvė girdi
Būk rudenio
Spalvų žaismė
Aštriausiais potėpiais
Ji virkdys
Sugrįš namo
Išėjęs džiaugsmas,
Sugrįš – visas
Kertes pripildys
Ir laukime
Ir ilgesy
Tegu skaudžiai
Sekundės plakas,
Būk mano
Rudenio gėle
Būk lapais
Nubarstytas takas
Kad dar galėčiau
Eiti juo
Kai toks gražus
Šviesus ruduo…
***
Jaučiuosi perėjusi
Ugnį,
Tik pelenai.
Ir gęstančios žarijos.
Laikyk mane už rankos
Iš toli.
Jei dar gali.
Jei dar gali….
Tie potyriai nepakartojami,
Net ir lapus užklojo
Sniegas šaltas
Ir bejausmis
Ir visos spalvos džiaugsmo
Ištirpo lietuje,
Paduok man ranką
Iš toli
Jei dar gali.
Jei dar gali…
Dabar žiema.
Net mūs lapus
Užklojo sniegas.
Jis šaltas
Baltas
Ir bejausmis.
Manas spalvas –
Saulėtos vasaros,
Rudens
Gy vybės siausmą,
Kai žemė žydi
Kaip paskutinis
Tyras džiaugsmas,
Ištirpdė šlapdriba
Jos – lietuje
Šlapioje baloj…
Kažkur vaidenasi
Akimirka nublankus
Mažytis mano
Virpesys,
Nuogai
Išlytas skausmas…
***
Prakalbinau ąžuolą,
Prakalbinau akmenį,
Neprakalbinau širdies…
Ąžuolas išklausė,
Kelią nurodė,
Akmuo širdimi
Tylius ženklus
Paklojo,
Širdis, kaip ašigalis
Tyli sustingus…
Liūdi Čiurlionis
Kaune –
Neaplankėm.
Nebuvom.
Gal nepasiilgom?
***
Ugninėj liepsnoje
Liepsnoja dienos mūsų
Ir blyksi mintys
Srautuose žiežirbų karštų,
Jaunystės aiduose
Visi takai seniai numinti,
Pavakarių kaitroj
Saulėlydžio gaisuose daug spalvų.
Jau sniegas, sniegas, sniegas
Ir visos erdvės baltos baltos
Užpildo sielą ugnimi balta…
Aš nebijau, aš nebijau sušalti,
Nes tu, nes tu, nes tu
Kažkur… kažkur greta…