Skausmo bedugnėje
***
Naktis,
Kaip nerimo dvasia,
Viltis jau gęsta akyse
Ir tyla žodis,
Jau nepasakytas.
O švinta
Toks gražus
Rugsėjo rytas…
Ir nieko jau
Pakeisti negali,
Aplink juoda
Juoda juoda
Mirties skara
Sunki…
***
Tu išėjai…
Dabar žinau
Kaip gimsta
Dykuma.
***
Išėjo mylimas
Išėjo ne į karą…
Jeigu turėčiau
Bent vilties kruopelę,
Tai prastovėčiau
Akmeny
Pėdelę…
***
Raudona
Kruvino šermukšnio kekė
Nuo Babrungo krantų
Džiūsta
Kaip mano siela.
Kur tu?
***
Žvaigždele šviesioji,
Draugele širdies,
Rytą vakarėlį
Prie manos šalies
***
Nuvirtai,
Kaip ąžuolas –
Drebule drebuoju,
Nežinau,
Ar tu, ar aš,
Kas prie kieno kojų…
***
Rauda
Kad šiandien pavirstau
Sieru akmenėliu,
Kad suakmenėtų
Širdelė manoji.
Kad suakmenėtų –
Ašarom tekėtų,
Rytą vakarėlį
Rasele žibėtų.
Kokį kalnužėlį
Reikia aplankyti,
Kam dalužę dalią
Sunkiai apsakyti?
Eina bernužėlis
Viešuoju keleliu,
Gulas bernužėlis
Kelio akmenėliu,
Dulkės, ledo krušos
Plauna jo veidelį,
Vienatvėlės skausmas
Man širdelę gelia.
Kad galėčiau jįjį
Ašarom nuplauti,
Kad tenai galėčiau
Paskui jį keliauti
Eičiau ten takeliais,
Siaurais vieškelėliais,
Gulčiau prie šalelės
Sieru akmenėliu.
***
Mylimas
Mylimas
Mylimas,
Angelo sparnais pasipuošęs
Skaudžiausiam rugsėjy užgimęs
Verkiantis mano gluosni,
Apdengęs žodžiu
Kaip šakomis, –
Tau amžiną žodį kartosiu
Mylimas, mylimas, mylimas,
Verkiantis mano gluosni.
***
Eglė
Vaikelius prakeikė –
Žilvino liūdėjo.
Laima,
Skirki man dalužę
Stūgauti
Su vėju
***
Išėjai…
Netekau
Pusiasvyros,
Kasdien
Prie ežero
Nendrele
Siūbuoju.
***
Kaip žemė
Šio rudenio vėtroj
Sustingus į gruodą
Sugrubusiais pirštais
Kažką užrašiau…
Jau siautėja vėtros
Suplėšę gyvenimo medį
Ir stingstančiam gruode
Sau vien tik ramybės
Prašau.
***
Šią nakt
Paglostei mano plaukus,
Kartojai –
Būsiu su tavim…
Išėjo nemiga
Pro langą –
Esi ir būk
Buvimo pilnatim.
***
O kaip prie tavęs
Prisiglausti,
Kai ištiesus rankas
Šaltą apklotą
Vien tik paglostau?
***
Koks ilgas
Ilgas
Kelias
Link tavęs,
Koks nesibaigiantis
Ir niekur
Nevedąs…
***
Kaip man išsivaduot
Iš tavo meilės
Apgaubiančių
Pinklių,
Ir kaip sutraukyt
Ašutinį
Kasdienybės
Tinklą?
Nušalo
Net ir chrizantemos
Ant kapų,
Ir vien tik mėlyna
Dangaus šviesa…
Kur tu?
***
Kažkoks šalčiu pakvipęs oras,
Mėnulis stingsta debesy
Ir kyla toks pasiutęs noras
Kažkam kažką… gal gerą…
Pasakyt.
***
Gal matei
Kaip mano jaunystės Teatre
Jau šoka anūkė Austėja…
Man atrodė –
Tenai tu buvai,
Man atrodė –
Prie šono sėdėjai…
***
Paskutį kartą
Plaunu, lyginu
Tavo baltinius.
Visą dieną
Man šypsosi
Pavasariška saulė –
Pirmi susitikimai
Žybčioja pro rūką,
Šviečia
Ta ypatinga šypsena,
Tik man skirta…
Perduosiu sūneliams –
Nenoriu,
Kad ant jų nukristų
Skausmo ašara…
***
Čia Tavo skausmo
Juodas stulpas
Tebestovi,
O man
Juodi karoliai
Po kaklu
Vis širdį degina,
Juodu skausmu
Vagoja
O juodas stulpas
Tyli
Atsistojęs….
***
Išeina mano
Sielos broliai,
Palikdami vienatvę…
Kas vakarą,
Tamsiam kamputy
Susigūžus,
Spėlioju vis
Už ką
Taip nubaudė
Laimužė –
Vieniša
Ir užmiršta
Dievaitė
***
Net lapai
Paskutinės
Mūsų vasaros
Jau krinta,
Pakloja
Ilgesio takus
Po kojom
Ir dar skaistesnės
Aušros tyliai švinta –
Tai liūdesys
Vienatvėje
Klajoja
Toks kraupus
***
Ruduo širdin,
Ruduo akysna,
Tik liūdesys…
O sielos
Pakirpti sparnai
Erdvėn nekyla
Ir žingsnių aidas
Atminty
Jau tyla…
Toks ilgas,
Drumzlinas ruduo –
Kažkur balkone
Vienatvę
Tyliai
Inkščia šuo
***
Po tavo
Rojaus sodą
Noriu vaikščiot,
Raiba antyte klykaut
Tavo ežere…
Jazminą skinsiu –
Iš ilgesio
Pabalo akys…
Žinau –
Jau niekad
Nepraeisi
Šia žeme,
Tik virkaus
Vieniša širdis
Ant kalno
Baltai pražydusiom
Jazmino kekėm…
***
Likimas pervažiavo
Geležiniais ratais
Renkuosi po kaulelį,
Sudedu –
Jie girgžda,
Krinta,
Jie stovėt nenori,
Jie gelia,
Jie taip skaudžiai gelia…
Kodėl, sutraiškinęs,
Neišbarstei palaukėmis?
Naktim, tyloj,
Kai pilnas mėnuo kyla,
Girdžiu
Vien laumės raudą
Tylią, tylią…
***
Oi mano skausme žalias
Ko tu šalia prisėdai?
Oi mano skausme žalias,
Mano bežiede pieva…
Oi mano skausme juodas
Juodas nakties vagišiau,
Pavogei mano paguodą,
Dar nusijuokęs ,,Grįš ji“
Oi mano skausme baltas
Baltas akis man išplovęs
Klūpai prie slenksčio šaltas
Plieno šalčiu vien alsuoji.
Oi mano skausme pilkas
Tartum arimo grumstas,
Teka srovė pilkoji
Kaip vandenėlis drumstas.
Teka bespalvė upė
Juoda gelme ji baugina
Akmenys sietuvoj klūpi,
Skausmą srovė paskandino.
Eik tu į gelmę bespalvę,
Dugno žolėj susipainiok,
Viltį sietynui grąžinki,
Švieski rugpjūčio padangėj…
Mirksi žvaigždelė vienakė.
Gal ji tikrai kažką žino?
Kas šią minutę apsakė?
Kas ją viltim pavadino?
Slenkstyje amžino rato
Nemirtingumas suklupo,
Paslaptį sielos suprato,
Laiko sūpuoklėm užsupo.
***
Perlipau slenkstį
Metų pločio,
Metų ilgio,
Metų aukščio
Per skausmo gyvates,
Per širdies žarijų kaitrą,
Vienatvės gruodo
Pažeistus vakarus,
Ilgesio miglų tinklą,
Veržiantį sąnarius…
Perlipau slenkstį
Išėjau.
Žiūriu – žmonės.
Jie šypsosi.
Medžiai žali.
Vaikai žaidžia šalia.
Tik saulėtelkiai,
Dalgius išaštrinę
Skaudžiai pjauna akis,
Nusinešę Tave…
***
Sunkus ėjimas
Link tavęs –
Baltai baltai išplautą
Gyvą sielą
Sunkieji akmenys suskaldo,
Užverčia uolomis,
O mėnesienoj
Žvaigždelės sukeičia kelius,
Arba pernakt
Vis teška, teška, teška
Tas nesibaigiantis lietus,
Kad jau net nežinau
Ar iš dangaus,
Ar iš širdies jis…
Sunkus ėjimas
Link tavęs –
Rankas ištiesk,
Aš suklupau bruzgyne tam,
Kurį praeiti liepė laikas,
Aš krūmuos įsivėliau,
An kelio – juodas raistas,
Tik vis jaučiu
Kažkur šalia
Pasieksiu tuoj,
Krantan išeisiu…
Žvaigždynų šviesoje
Užgimęs Rexas
Karališka didybe
Stojas mano pusėn,
Vienatvėj ar pajėgsiu
Išminti Pergalės takus,
Kai man paskirtas
Laikas baigsis?
Paduok rankas man
Kad prieš save iškilusį
Aukščiausią slenkstį
Dalintume
Kaip kitados
Perpus…
***
Atėjo laikas
Išraudot gyvenimą,
Visus paklydimus
Ir visa,
Kas tik buvo
Ir nebuvo,
Kai grojo
Smuikas
Švelniausias
Sonatinas,
Skaudžiausius
Grosso
Dundeno
Tūkstančiai orkestrų
Ir, rodos, ėjo,
Vaikščiojo
Per širdį
Ir mindė takelius,
Ir skaudžiai žeidė
Takelių tų,
Tų vieškelėlių
Aštrieji akmenėliai
Mecco ir andante,
Platybėsna erdvių
Vaiduokliškai iškėlę…
Ir sužeidė,
Lig kraujo sužeidė,
Jau nesigydau –
Gyvenimo pritrūko,
Tik raudu vakarais
Raudas vienatvės,
Raudas prisiminimų,
Ir begalinio ilgesio
Pilnatvės su tavim,
Didžioji mano
Meile…
***
Širdis, lyg banga
Prie skaudamo kranto sudužta,
Mintis, lyg vanduo
Baltais purslais į žolę pažyra,
Vienatvės ruduo
Lyg drumzlinas balzganas rūkas
Jis man prie šalies
Kaip piktas šunelis, padūkęs…
Kai saulė nušvis –
Vaivorykštės žemėn pažyra…
Aš eisiu viena
Saulėlydžio blyksnių apšviesta,
Nutilus daina
Takuos tavo šypsena blyksi…
***
Ilgai ir kantriai išlauktas
Vienadieni švytėjime –
Kaktuso žiedė,
Visą grožį sukaupęs
Akimirkos blyksny…
Trapus ir laikinas
Pasauli,
Priimk mane
Suvytusią
Kaip stagarą,
Iš ilgesio
Sustingusią…
***
Žmogus išėjo tyliai,
Aš vieniša likau.
Visviena aš jo laukiu,
Kas vakarą šaukiu,
Žvaigždutės tyliai vaikšto,
Širdyje pripėduoja
Ir dvelkteli pro langą
Šaltumą akmenų…
Kas vakarą šaukiu,
Žvaigždutės tyliai vaikšto,
Širdyje pripėduoja
Ir dvelkteli pro langą
Šaltumą akmenų…
***
Aš tau daugiau nesimeldžiu –
Tu išėjai
Gražiausią žodį man pasakęs.
Ir skausmas, ir kančia,
Ir vienišas mėnulis
Stulpu sustojo,
Kaip apakęs…
***
Aš – žemė,
Tu – vanduo…
Trūksta ir skeldėja
Širdies molis –
Tokia kaitra.
Kad nors lašelį
Tavo žvilgsnio
Ir minties …
Tavo žvilgsnyje
Gyvenimo upės išdžiūvo,
Tavo širdyje
Gyvenimo ritmas sustojo
Atgulė šešėliais
Ant manojo veido, širdies.
Paukščio giesmėje
Mano mintys,
Akmenio atminty
Tavo širdis…
***
Tu meilės rūmus
Pastatei,
O žmonės
Juos griuvėsiais laiko,
Tu rytą vakarą
Artyn ėjai,
O žmonės smėlyje
Dar šiandien
Tavo pėdas skaito,
Tu man šypsojais
Žvaigždėm akyse,
Sukūrei laužus
Ant kalnų prie kelio,
O žmonės juokėsi –
Menka šviesa plevena…
Kai sienos skilo,
Nuoskaudas užmirškim –
Tik atjauta ir meilė
Lai gyvena…
***
Lemtie šaltoji
Mane pavertusi
Sausa šaka
Bedantę savo burną
Išsiplauk –
Kalbėjimas, vien nuodas.
Išdegins būtį
Žiedas baltas
Tuščiaviduris –
Rožė nuvyto.
Dienose
Jau tik atšvaitai
Buvusio laiko,
Man skirto.
***
Nutilo
Visi garsai,
Išbluko
Rožių spalvos,
Juodoji
Gamtos pergalė
Apsiautė
Mano tvirtovę –
Gyvenimą.
Bėgu žaliais
Jo krantais
Šildau
Menkutį srovenimą…
***
Dūžta širdužė
Į šipulėlius,
Vėjas vėjužis,
Bangą pakėlęs
Glostė suglostė
Plaukus, veidelį
Ir prisiglaudęs
Švelniai mylavo.
Skrisčiau link saulės,
Šilumą glausčiau,
Skaistų veidelį
Spinduliu prausčiau.
Bet jis nuslydo,
Vos palytėjo,
Paskui saulužę
Skaisčią skubėjo
***
Kur mylimojo veidas? –
Mėnulis blyškiaveidis.
Kur mylimojo vardas? –
Lelijos žiedas jis.
Kur mylimojo mintys? –
Link saulės jos nutįs.
Kur mylimojo žvilgsnis? –
Jį saulė tik pažįsta.
Kur mylimojo meilė? _
Paslėpta debesy.
Kur mylimojo svajos? –
Jos ten, kur tu esi.
***
Jaučiuosi peržengusi ugnį,
Tik pelenai
Ir gęstančios žarijos…
Laikyk mane už rankos
Jei gali,
Jei dar gali.
O, žodžiai žodžiai
Akmenys šalti.
***
Šaukiau aš širdį
Šaltiniu prabilti,
Šaukiau aš širdį
Upeliu almėti,
Šaukiau aš širdį
Rasa gėlėj žibėti,
Šaukiau aš širdį
Lakštingala čiulbėti…
Širdis kaip ledas.
Jo sąstingio nepjauna
Smuiko stygos,
Jo sąstingio
Mintis nežeidžia,
Jis stovi –
Vienišas keleivis pakelėj,
Kaip sfinksas šaltas,
Granite sustingęs
Suakmenijusioj gėlėj