Vystanti rožė
 
 
 
Spalio 5 – ji
 
Vėl vakaras
Sujaukęs protą,
Pajuodo
Tarsi žebenkštis.
Neužmirštuoles susapnuoki
Juodoj tamsioj
Rudens nakty.
 
Iš tavo rankų
Žvaigždę skinsiu –
Akyse
Vien jos ribuliai,
O kaip užmiršti,
Kaip nutilti,
Kaip neištart
Ką man darai…
 
Bijau
Nakties kerų slaptingų,
Bijau,
Lig alpulio bijau
Tavęs
Ar demono galingo
Kurs per naktis
Vaidenas jau
 
Taurė raudono
Karšto vyno
Ar kraujo šauksmas
Iš dausų –
Per nakt
Šalia šešėlis rymo
Dangui
Ar pragare esu?
 
Paliesi –
Ugnyje sudegsiu
Liepsnos
Be malkų pelenai.
Ach mielas mielas
Tu supraski
Ar šitaip degti
Man gerai…
 
Ne forte,
Tai ne griausmo aidas,
Tai grandioso
Išdidžiai…
Nenori to šalia
Klausyti,
Nebūsim salėj
Toj svečiai…
 
O ji skambės –
Galingas srautas
Sklis grosso
Tūkstančiais aidų,
Juos  laikas
Baltas albatrosas
Užbers smiltim,
Kaip tylų karstą –
O aš einu,
Aš ten einu…
 
***
 
Šiandieną
Sakalo diena,
Atskrido jis
Iš vakarinių tolių
Ir palietė baltu sparnu
Ir prie šalies
Man atsistojo
Per dieną vaikščioju
Girta nuo saulės,
Girta nuo žodžių
Man skirtų.
Baltasis sakalas
Su rudenine saule,
Sujaukęs protą,
Deginęs ugnia…
 
Ten vaikšto draugas,
Toliuose,
Ten vakariniame krašte
Ir skamba sonatinomis
Širdis karšta…
 
 
 
***
 
Skaidriausim pasamonės
Blyksny
Vulkanais veržiasi
Dienos.
Tylioj rudens agonijoj
Tarpsta rodos
Toks mielas
Šviesus tavo srautas…
 
Anapus protingojo
Kranto
 Blyksi
Vulkaniniai akmenys
Degdami meteorais
Krinta,
Sudega erdvėje,
Mintyse pasiklystu…
 
Manos kasdienybės nelieski –
Žavinga pašvaiste
Rudenėjančią naktį
Nušvieski
Srautu spinduliuojančių
Blyksnių
 
Galingas jis, srautas,
Kaip upė per akmenis
Šiugžda ir garma,
 
Dienos
Tylioj rudens agonijoj
Spalvotais  viražais
Alma…
 
***
 
Sveiks,
Besiskleidžiantis
Aušros žiede,
 
Sveiks,
Auksalapio
Vidurdienio mirksni –
Dūris per širdį.
 
Sveiks,
Vakaro tauraus
Rausvažiedi pasaže –
 
  Mano diena
Pilna džiugesio,
Juoko, dainų –
 
Dar su Tavim
Mano švente,
Einu
 
***
 
Vystanti rožė
Ant rudenio tako
Šviečia paskendus
Gausybėje lapų
 
Bet… Jos spalva
Oi ne rudeniu blyksi
Jos atspindžiuos
Žėri žvilgsnis jaunystės.
 
Oi, nepraeiki
Mielasis keleivi,
Rožėj paklydo
Pavasario deivė…
 
Gal ją pakelt,
Atgaivinti reikėtų,
Gal ją išnešt
Į pavasario lietų?
 
Juokias ruduo,
Šypso saulė auksinė –
Oi, ilgesy,
Šičia mano tėvynė,
 
Aš viešpatauju,
Lietus mano šaltas,
Stūgauja vėjai,
Žudikas aš baltas,
Čia ne vieta
Rožei tavo jaunystės,
Bara –
,,Ir reikia
Čia šitaip paklysti…“
 
***
 
Pjausto širdį
Tik smuikas
Tik smuikas,
O žiedą jurgino
Išdraikė po dirvą
Išpustė nerimstantis
Rudenio vėjas…
 
Mano vasara baigės –
Palikom mes du
Prie ekrano
Palinkę klajokliai,
O smuikas
Per širdį
Per širdį,
O vakaras liūdnas,
Pajuodęs…
Čia groja jaunystė
Gyvenimo srautą galingą
Ir šypsosi baltas ekranas,
Jis kupinas
Tavo tiesos.
 
Melodija liejas –
 Bijau pajudėt,
Kaip bijau pajudėti,
Iš dvasios aukštybių nukristi,
Kas paliks man tada
Be šio smuiko,
Kur būsiu tada benuėjus
Rudens dienose
Kai rausvą jurginą
Išpustė išdraikė
Nerimstantis
Rudenio vėjas?
 
***
 
Aš būsiu
Geras geras
Tavo vaikas,
Švelnus, nekaprizingas,
Atidus,
Gal kartais
Kiek išdykęs,
Kartais paikas,
Gal kartais
Muzikoj palydęs
Ir žemėje manęs nebus…
 
Nebelsk tada
Langan
Ir neprašyk išeiti –
Šitam lengvam rūke
Svaigiam
Seniai jau klaidžioju,
Jau moku nepaklysti,
Seniai seniai
Visus kelius pažįstu…
 
Klausau,
Širdis kaip varpas
Aidi – dan dan dan
Nebelsk nebelsk
Tada langan,
Apšalusian
Baltan langan…
 
***
 
Kaip du laivai
Audrotoj jūroj susitikę
Apsidžiaugėm
Išvydę vienas kitą,
Pamojom švyturiais,
Svetingai pamojavom
Ir tolstam tolstam
Du laivai.
 
Gal  jaučiamės
Kažką praradę?..
 
Mojuosi man iš tolo
Žiburėliu mažu širdies
Nunešęs virpulį susitikimo
Ir nežinia kur tavo laivas
Kokion krantinėn prisišlies
 
Dar virpa ilgesys,
Dar nemigoje plakas
Kažkur tai tolyje
Paklydę mielos akys
Trapi akimirka –
Ta klykianti žuvėdra
Vien Lindgren svajose…
 
Čia rymo samanoti akmenys
Kaip žemės broliai,
Čia ūkia akmenys
Nukritę iš aukštai,
Čia medžiai
Šimtmečius gyvena
Ir miršta išdidžiai.
 
Čia ir prasilenkė
Tie du laivai
Tie du laivai…
 
***
 
Net ir tą
Trupinėlį širdies,
Kurį man dovanojai
Juodas pyktis sutraiškė.
 
Mano vasara buvo karšta,
Mano vasara buvo puiki,
Mano piene balta –
Ko pūkeliai pabiro
Po rudenio pievas
Purvan suminti?..
Stoviu nuoga
Po liūtim
Rudenine.
 
Eisiu. Bėga vėl
Mano diena,
Kviečia
Takai nepraminti.
Eisiu.  Nebūsiu viena –
Bėga vėlyvas ruduo,
Skuba,
Meilingai sutinka…
 
***  
 
Eik.
Paleidžiu tave.
Ačiū tau
Už vasarą,
Už trumpą meilę,
Už ilgesį…
Nuostabi akimirka
Po metų našta nesuklupusi,
Pro kasdienybės rėmus
Prasiveržianti…
 
Eik. Paleidžiu tave.
Ir visai net neskauda,
Tik rudens melancholija
Menueto ritme.
 
Eik. Šokdamas.
Senovinį šokį.
 
***
 
Vėlyvio žiede
Šafrano kvape,
Mano ruduo
Ir tave nusineš…
Kol tavo žiedas
Žvakėje tirpsta
Nenueiki toli –
Vėjas žiemą atneš,
Kris šalna,
Pasiilgsiu tavęs…
 
***
 
 
Pakylu viršum debesų,
Paskui trenkiuos
Į kalno keteras –
Kraujuoju,
Meldžiuosi saulei –
Ji nušviečia mintis,
Kurios vis pas Tave,
Vis pas Tave,
Kaip rojun…
Atliepia kanklių nerimu
Vien brazdesys tylus,
Kartoja  erdvėje
Ištirpusius kelius,  
Toli nubėgusius,
 Žiemoj pažliugusius takus…
 
Tu nerime manam
Švieti man žvakele
Ir klevo lapas stingsta,
Pabūk kažkur… kažkur…
Šalia…
 
 
***
 
Kaip girioje sužeistas
Briedis
Po tankmę vienatvėje
Blaškos,
Taip žmogui,
Ankstyvąjį smūgį patyrus
Gyvenimo kartėlis
Kuria vienatvę
Ir jau nepralauš širdies ledo
Žalieji pavėsiai prie kelio,
Tas laikinas prieglogstis –
Sielos dalelė.
Paskui vėlei nyri
Likimo bangosna
Ir joks pozityvas
Širdies nepaguos jau…