ĮVADAS

Rinkti tautosakinę medžiagą  pradėjau 2003 metais ir  dirbau iki  2012 metų.  Pradėjusi veiklą buvusio Perkūnakiemio  ir aplinkinių kaimų vietovėse ir surinkusi daug medžiagos apie šio krašto praeitį šio darbo nemečiau, domėjausi, važinėjau po plačias Elektrėnų savivaldybės apylinkes – Kietaviškių,Vievio, Kazokiškių, Pastrėvio, Beižionių, Gilučių seniūnijas, apvažiavau ir keletą Kaišiadorių rajono vietovių, senojo Gomantų piliakalnio apylinkes, kaimus pries Strėvos upės, dabar viską sudėjau į vieną plačios apimties rinkinį.

Daktaro V. Vaitkevičiaus pagalba patekau į  Lietuvos valstybės istorijos archyvus, kur gavau nemažai vietovių žemėlapių, dar įdomesnius žemėlapius perdavė pats Vykintas  Vaitkevičius ir jo kolega Jevgenijus Žikulinas.  Dalyvavau ekpedicijose rengiant Semeliškių  ir Vievio kraštų tyrinėjimuose rengiant  buvusių apskričių monografijas.  Lankydamasi pas žmones ieškojau įdomesnių nuotraukų iš senesnių laikų, kažkiek fotografavau, padėjo Elektrėnų savivaldybės paminklosaugininkas  Kazimieras Stasiulionis.  Ilgai ir sunkiai dirbau prie kompiuterio, rinkau, tvarkiau medžiagą, paskui vėl V. Vaitkevičiaus patarta, dėliojau temomis. Knygą pateikiu krašto žmonėms. Dėkoju padėjusiems, sutikusiems ir linkėjusiems, mieliems žmonėms, be kurių nebūtų ir šios knygos. Iš anksto atsiprašau už galimas klaidas.

Ona Rasutė Šakienė

 

Turtingas Elektrėnų kraštas, išgirdęs ir išaukštinęs kiekvieną čia gyvenantį, gyvenusį ir įrašantis į mūsų ir ateinančių kartų atmintį nykstantį kaimą, piliakalnį, gamtos reiškinį, asmenybę. Visa tai lydi gilus suvokimas kas mums yra Tėvynė, kas gimtinė, kas praeitis, iš kurios mes semiamės dvasinių galių kad savimi neštume jos kalbą, kultūrą, tradicijas, gyvenimo būdą, tuo  išsiskirdami iš kitų. Per kalbą atsiveria pats žmogus, jo pozicija, būtis, buitis  ir tradicija. Pagaliau prasmės ir idealai, tik kaimo žmogus, darbų rato įsuktas jiems netaiko apibrėžimų, formulių. ,,Pati būtis auga kai iškeliamos jos pamatinės vertybės, kai žodis reikalauja žodžio, mintis – minties“( V. Daujotytė).

Taip veriasi žmogiškos patirties reikšmių klodai. Iš čia ir tas žmogiškasis egzistencinis Pilnis, kai nėra ,,man, mano“. Iš čia kyla ir paties žmogaus kilmingumas – iš savęs. Nebūtina kad jo venomis tekėtų kažkokios ypatingos spalvos kraujas. Jau pats pamatinių vertybių siekis, tarsi koks vidinis imperatyvas šlifuoja ir poelgius ir laikyseną, teikia orumo, pasitikėjimo savimi. O juk polifoniškumas tapatybės autentikos nesuniveliuoja.

Knyga įprasmina kelių kartų gyvenimų prasmes, krašto erdvinį pasaulėvaizdį, dvasinę šviesą, kuri taip gaivalingai sklinda iš veikalo puslapių. Nepaprastai gera, kuomet supratimas, gilios intencijos altruizmas išreikštas taip stipriai, kai  visa tai mūsuose jau tik atgyvenusios sąvokos, it kokios pasiklydusios vėlės, retkarčiais nutupiančios ant literato  galvos.

Rašytojas, žurnalistas Juozas Kundrotas

 

Leidinyje skelbiamą tautosakos tekstų rinktinę sudarė Ona Šakienė. Struktūrą sukūrė dr. Vykintas Vaitkevičius.Neabejotina, jog šis leidinys prisidės prie gilesnio lietuvių  tautosakos turtų pažinimo ir jų sklaidos. Tuo metu, kai visų mūsų pastangomis etninės kultūros vertybės nebebus gili tautos kultūros praeitis, o taps puoselėjama šiuolaikinės kultūros dalimi, būsime tikri, kad lietuvių tauta savo ateitį sieja ir su vertybėmis, kurios kitados mūsų tautą ugdė ir augino.   

Atliekant kalbinį redagavimą susidurta su daug objektyvių sunkumų, todėl visiems, kurie ateityje norės analizuoti šios rinktinės pateikėjų kalbą, derėtų atidžiai perklausyti garso įrašus, esnčius Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne.

Be to, pažymėtina, kad dalis publikuojamų tekstų buvo sutrumpinta, o kai kurie nurašyti iš tautosakos pateikėjų rankraščių (pvz., A. Janavičiūtės-Ričkienės, Onos Rasutės Šakienės, išsamesnės žinios apie dvarus – iš enciklopedijų).  Tekstų skirstymas pagal temas arba žanrus palengvina naudojimąsi jais.

Dr. V. Vaitkevičius

 

100_2107

 

KITAS SKYRIUS

TURINYS